Naujiena

VERTIMO CENTRAS: 20 METŲ IŠŠŪKIŲ, NUOŠIRDAUS DARBO IR TOBULĖJIMO KELIU

2021 05 28

2001 m. vasario 22 dieną duris atvėrė pirmasis šalyje Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centras. Šią dieną lietuvių gestų kalbos (LGK) vertėjai pasirinko laikyti savo gimtadieniu, nors iš tikrųjų visą šalį gestų kalbos vertimo paslaugomis aprėpti tapo įmanoma tik dar po 7 metų. Sukakčiai paminėti gegužės 11 d. Lietuvių gestų kalbos vertimo centras (toliau – Vertimo centras, LGKVC) surengė nuotolinę šventinę konferenciją „Centrų steigimo dvidešimtmečio pėdomis“.

Nuotolinį renginį sveikinimo žodžiu pradėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Justina Jakštienė. Konferencijos viešnia pasidžiaugė LGK vertimo paslaugų prieinamumo pažanga, bendromis Vertimo centro, Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) ir valdžios institucijų iniciatyvomis, geru ir nuosekliu vertėjų darbu, kuris Lietuvai pelnė pripažinimą ir matomumą Europoje, ypač pandemijos laikotarpiu. Dalindamasi ateities perspektyvomis, kaip vieną iš strateginių tikslų viceministrė įvardino Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytą sukurti informacijos prieinamumo neįgaliesiems sistemą.

Užsienio kolegų įvertinimas

„Rengdami mokymus, gilindami LGK žinias jūs labai stipriai per 20 metų patobulėjote“, – įvertino 20-mečio centrų kelią Pasaulio gestų kalbų vertėjų asociacijos (WASLI) prezidentas dr. Kristoferis Stounas. „Turėjau galimybę stebėti, kaip greitai Lietuva išaugo iki pasaulio lyderės LGK vertimo srityje, – spartų kolegų tobulėjimą akcentavo ir buvusi WASLI prezidentė, dabar garbės prezidentė, dėstytoja ir gestų kalbos vertėja Debra Russell, daug prisidėjusi, kad Lietuva prisijungtų prie pasaulio gestų kalbų vertėjų šeimos. – Prieš 20 metų jūs svarstėte, kas yra LGK vertėjo etika, šiandien jūs turite Vertėjų etikos kodeksą. Daugelyje pasaulio šalių gestų kalbos mokymo vis dar nėra, o jūs tai turite.“

 Gražių žodžių LGKVC nešykštėjo ir Europos gestų kalbų vertėjų forumo prezidentė Maya de Wit. Europos kurčiųjų sąjungos prezidentas Markku Jokinen pabrėžė Vertimo centro, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos (LGKVA) ir Lietuvos kurčiųjų draugijos darnaus bendradarbiavimo naudą vertimo plėtrai, paslaugų kokybei ir kurčiųjų integracijai. Kalbėtojas auditorijai pateikė ateities viziją, kurioje numatė vietos ir specialiems akiniams, kurių stikluose kurčiasis matys vertėją, ypatingiems kostiumams, kuriuos vilkintys vertėjai bus matomi virtualioje erdvėje kaip holograma ir kur glaudus bendras darbas dar labiau susies kurčius ir girdinčius vertėjus.

Priešistorė

Buvusi Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) direktorė Genovaitė Paliušienė prisiminimais sugrąžino į vertėjų centrų steigimosi pradžią. 1998–2003 m. patvirtintoje Lietuvių gestų kalbos vartojimo programoje buvo numatyta, kad pirmasis VAGKVC turėtų darbą pradėti dar 1999 m., o per 5 metus ir likusieji keturi: Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos. Tačiau užduotis buvo suformuluota, o lėšos tai įgyvendinti nenumatytos, dėl to procesas užsitęsė ilgiau nei planuota, maždaug 8 metus.
G. Paliušienė pastebėjo, kad, nors vertimo paslaugų sistemos kūrimo iniciatorius buvo Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD), tačiau kurčiųjų lyderystę pozityviai palaikė ir socialiniai partneriai, valdžios institucijos, dėl to, pasak kalbėtojos, ir pavyko realizuoti viziją, tegu ir ne taip greitai, kaip norėta.

Pirmiausia  – Vilniaus vertėjų centras

15 metų VAGKVC centrui vadovavęs direktorius Dainius Jakutis papasakojo apie LKD indėlį į Vilniaus apskrities gestų kalbos vertimo centro kūrimąsi: pirmosios centro patalpos – LKD būstinėje, taip pat rūpinimasis vertėjų darbo priemonėmis, pagalba formuojant kolektyvą. Taip pat negailėjo gerų žodžių pirmajai savo komandai ir visiems vertėjams, prisijungusiems vėliau.

Telkti vertėjus į VAGKVC, įvertinti jų kompetencijas (tuomet visi buvo savamoksliai), būti tarpininku tarp kurčių klientų ir vertėjų, pastaruosius mokyti gestų – apie tokias jam keltas pareigybines užduotis kalbėjo buvęs VAGKVC direktoriaus pavaduotojas, kurčiųjų bendruomenės atstovas Aleksas Jasiūnas. Kalbėtojas džiaugėsi, anot jo, neįtikėtina vertimo paslaugų kokybės pažanga bei per 20 metų pasikeitusiu požiūriu į vertėjo darbą. Jo nuomone, viskas pavyko tik todėl, kad bendram tikslui susitelkė daugybė  įstaigų.
Perdavęs sveikinimą Vertimo centrui, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos prezidentas Arnoldas Matulis jaunimo vardu padėkojo už sudarytas ir vis didėjančias galimybes kurčiųjų jaunimui studijuoti ir gauti vis daugiau kokybiškų vertimo paslaugų.

Vertimo paslaugų plėtra

Dabartinis LGKVC steigėjas ir savininkas yra Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. NRD direktorė Eglė Čaplikienė ne tik įvertino Vertimo centro pažangą iki šių dienų, bet ir dalijosi mintimis apie laukiančius iššūkius netolimoje ateityje, pristatė Vertimo centro viziją iš steigėjo pozicijų. Vienu svarbiausių ateities tikslų pranešėja įvardijo LGK norminimą, taip pat tolesnį vertėjų kvalifikacijos tobulinimą. Kad reikalavimai vertimo paslaugai būtų subalansuoti, numatoma parengti LGK vertėjų atestacijos tvarkos aprašą. Vertėjų darbo organizavimą turėtų apibrėžti jų darbo reglamentas, kuriame bus siekiama darnos tarp numatomo darbo krūvio, darbo laiko paskirstymo ir poilsio režimo.

Dauguma šių ateities lūkesčių pranešėja adresavo šiemet Vertimo centre įsteigtam Lietuvių gestų kalbos metodiniam skyriui. Tačiau pabrėžė svarbą išsikeltų tikslų siekti kartu su suinteresuotomis įstaigomis, derinti steigėjo, LGKVC ir Lietuvos kurčiųjų draugijos interesus bei apjungti kompetencijas.

Aukštų tikslų siekiama ne tuščioje vietoje. NRD direktorės istorinis diskursas atskleidė, kad parengta visas pluoštas metodinės medžiagos priemonių vertėjų kvalifikacijai tobulinti, jos aprėpia įvairius sudėtingumo lygius ir vertimo sferas, vertimą į LGK ir iš jos. Dar vienas perspektyvus žingsnis – pradėta vertėjų atestacija. Pranešėja pasidžiaugė gestų kalbos vertimo pokyčių plėtra: ji akivaizdi net trumpuoju, 5 metų laikotarpiu. „Didžiuojamės visais vertėjais, nes visi verčia labai gerai“, – baigdama pranešimą sakė  E. Čaplikienė.

Palyginimu – apie pažangą

LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora papasakojo, kaip prieš keletą metų Rusijoje renginyje sutiko labai gražią, pasipuošusią blizgančiu švarku, ryškiu makiažu, masyviais auskarais moterį, visiems svečiams akivaizdžiai demonstravusią savo išskirtinę padėtį, aiškinusią, ką kas turi daryti. Paprašyta prisistatyti ji pasisakė esanti gestų kalbos vertėja. Taip kalbėtojui pavyko be ilgų įžangų klausytojus sugrąžinti į šio tūkstantmečio pradžią, kai ir mūsų supratimas apie vertėjo funkcijas buvo panašus, ir taip įvertinti Lietuvos pažangą.

K. Vaišnora LKD vardu teikė vertimo paslaugų viziją: patvirtinti Lietuvių gestų kalbos įstatymą, kuriame būtų apibrėžta gestų kalbos vertimo paslauga, įsteigti daugiau vertėjų etatų, gestų kalbos mokymą perkelti į universitetinį lygį, mokymams kviesti užsienio lektorius, stiprinti ir plėsti LGK metodinio skyriaus funkcijas ir didinti darbuotojų skaičių jame. LKD planuoja, kad 2023 m. šalyje jau veiks „Kontakt“ programa, kuri geriau tenkins ne tik kurčiųjų, bet ir vertėjų poreikius.

Kurčiųjų bendruomenės lyderis, kaip Lietuvos pranašumą, įvardino nelimituojamas vertimo paslaugas, tarptautinį Vertimo centro žinomumą ir baigė pranešimą padėka visiems gestų kalbos vertėjams, tarp jų ir kurtiems vertėjams, Vertimo centro vadovams už veikimą kartu, tikslų siekimą, bendradarbiavimą.

Įvykių kaleidoskopas

Iš pradžių buvo įsteigti 7 vertimo centrai, priminė LGKVC direktorė Ramunė Leonavičienė, vėliau Alytaus centras buvo prijungtas prie Vilniaus, o Marijampolės prie Kauno, tad liko 5. Tuomečiam KAGKVC centrui nuo pirmųjų dienų vadovavusi direktorė asmeniškai išgyveno ne tik centrų steigimosi, bet ir darbo eigoje patirtus iššūkius. Tądien ji didžiausius ir vardino klausytojams.

Sunkiausia buvo, pasak pranešėjos, atskirti vertimo ir socialines paslaugas. „Nelengva buvo numatyti gaires ateičiai, nes nežinojome, ko tikėtis, teko eiti bandymu keliu“, – vertė praeities puslapius pranešėja. Pirmajai gestų kalbos vertėjų bangai, kurią sudarė daugiausia CODA, teko daugybė mažų ir didelių išbandymų: pareiga sukurti paslaugos užsakymo sistemą, atrasti mokymosi būdų, išmokti rasti laiko pertraukai pietums, mandagiai ir suprantamai išaiškinti kurtiesiems, kodėl vertėjas nepatarinėja versdamas, neužtaria, neatstovauja.
Ir atskleidė, kad būta ir sunkių momentų: kartais visko būdavo per daug, darbas tapdavo nemielas. Vertėjams buvo ir yra keliama reikalavimų tiek, kiek tenka retai profesijai. Taip atėjo supratimas siekti vertėjo profesijos prestižo, tapti matomiems ir įvertintiems. 2009 m. metais buvo įsteigta Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija, tais pačiais metais asociacija tapo WASLI nare. „Jei anksčiau vertėjai atlyginimą gaudavo kaip kiti nekvalifikuoti darbuotojai, dabar taip nėra“, – atskleidė dar vieną iš priežasčių, kodėl ilgai nepavyko sudominti vertėjo profesija abiturientų ir ilgai išlaikyti diplomuotus specialistus vertėjų centruose.

Per 20 metų vertimo centrai išgyveno daugybę pokyčių ir atlaikė išbandymų: keitėsi valdytojai, sparčiai tobulėjant technologijoms atsirado poreikis teikti nuotolines paslaugas, dėl to išaugo darbo krūviai, teko mokytis derinti kontaktinį ir nuotolinį vertimą, prisijaukinti technologijas. Svarbūs pokyčiai – 2014 m. patvirtintas Vertėjų etikos kodeksas, 2016 m. pradėta vertėjų atestacija.

2019 m. įgyvendinta esminė vertėjų centrų reorganizacija, vietoj 5 centrų įsteigtas vienas Lietuvių gestų kalbos vertimo centras su 5 teritoriniais skyriais. 2020 m. Vertimo centras Bendrojo pagalbos centro patalpose pradėjo teikti vertimo paslaugas visą parą dviem programomis: aplikacija 112 Lietuva ir „Skype“, 2021 m. LGKVC pasipildė Lietuvių gestų kalbos metodiniu skyriumi. „Net EUD yra pasakiusi, kad Lietuvoje esanti gestų kalbos vertimo sistema yra pati geriausia“, - optimistine nata baigė pranešimą R. Leonavičienė.

Asociacijos indėlis į vertėjų profesinę karjerą

LGKVA prezidentas Mantas Radavičius apžvelgė dvyliktus metus veikiančios asociacijos indėlį į LGK vertėjų profesinę karjerą. Be vertėjų teisių ir interesų gynimo, kompetencijų stiprinimo, Vertėjų etikos kodekso paskelbimo, dalyvavimo tarptautinėje veikloje, pranešėjas paminėjo ir plataus atgarsio ir palaikymo sulaukusį „Supermiesto“ konkursų organizavimą, kt. asociacijos veiklas.

M. Radavičius ateityje linkėjo glaudesnio girdinčių ir kurčių vertėjų bendradarbiavimo, ragino į asociaciją stoti ir laisvai samdomus vertėjus, glaudesnių ryšių tarp skirtingų miestų vertėjų ir tikėjosi, kad jau netrukus pakvies visus asociacijos narius į susitikimus gyvai, taip pat ir pramoginei veiklai.

Žvilgsnis į vertėjų rengimą

Kitąmet Vilniaus kolegija taip pat švęs: bus minima vertėjų rengimo 20-mečio pradžia, pasidalijo žinia Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė. Vienintelėje šalyje profesinėje vertėjų kalvėje jau parengta 189 diplomuoti vertėjai, tarp kurių ir nemažas būrelis kurčių vertėjų, taip pat dirbančių vertėjų, kuriems valstybė sudarė sąlygas studijuoti nemokamai.

Neseniai peržvelgusi 2001 m. parengtą pirmąjį gestų kalbos vertėjo rengimo standartą, dekanė teigė sunkiai galėjusi patikėti, kokie nedideli lūkesčiai buvo keliami jų kvalifikacijai. Gal esą ir dėl to, kad visiškai nebuvo į ką atsiremti ir lygiuotis. Proveržis šioje srityje įvyko tik 2012 m., kai Europoje buvo patvirtintas Europos vertėjų rengimo standartas. V. Juškienė apžvelgė gestų kalbos vertėjų studijų transformacijas nuo gestų kalbos mokymo programos iki  gestų kalbos vertimo programos ir daugybę pastarosios naujinimų.

Pasak pranešėjos, programos laukia naujinimai ir netrukus. Keičiasi kurčiųjų bendruomenės poreikiai, vadinasi, ir reikalavimai gestų kalbos vertėjų kompetencijoms. Kalbos mokėjimas po studijų B2 lygiu (bendruomenės lygiu) jau ne visada tenkina paslaugų gavėjų poreikius.
Pranešėja su klausytojais pasidalino galimomis vertėjų rengimo perspektyvomis: parengti profesionalų aukštesniu nei B2 lygiu, vertėjų, gebančių versti iš užsienio kalbos į LGK ir atvirkščiai, tarptautinės gestų kalbos vertėjų. Ir garsiai įvardino svajonių svajonę – profesines magistro studijas, apie kurias patyliukais jau seniai svarsto suinteresuoti asmenys ir organizacijos. V. Juškienė tądien auditorijai pateikė ne vieną provokuojantį pasiūlymą ir klausimą.

Tarp pranešimų

Konferencijos dalyviai tarp pranešimų turėjo galimybę peržiūrėti istorinių nuotraukų albumus, pamatyti „Supermiesto“ konkursų fragmentus, išklausyti klientų, vertėjų pasisakymus, taip pat išgirsti daugybę padėkų ir linkėjimų, tarp kurių buvo ir pačių vertėjų linkėjimai kolegoms.

Vertimo centro direktorė renginio pabaigoje dėkojo vertėjų bendruomenei ir kiekvienam vertėjui asmeniškai už tai, kad „niekada nesustojo eiti, tobulėti, nešykštėjo duoti, dalinosi savo rankų šiluma, informacijos tiltais apjuosė visą Lietuvą.“ Šiltus žodžius skyrė teritorinių skyrių vadovams, kitiems centro darbuotojams, apdalino savo darbuotojus ir konferencijos dalyvius linkėjimais ateičiai.

„Kitoms šalims prireikė 60 metų, ką mums pavyko nuveikti per 20 metų“, – taip Vertimo centro pasiekimus apibendrino R. Leonavičienė.






Paskutinį kartą redaguota: 2021 05 28