Mes žiniasklaidoje

Nijolė Krasniauskienė

Lietuvoje gestų kalbos paslaugas teikia apie 110 vertėjų. Paprastai nepabrėžiama, kad tarp jų maždaug vienuoliktąją dalį sudaro vertėjai su klausos negalia. „Ypač to akcentuoti nėra jokios būtinybės, nes šie asmenys yra... tiesiog vertėjai, vykdantys jiems priskirtas funkcijas“, – paaiškina Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė. Girdinčius žmones, retai susiduriančius su kurčiaisiais ir gestų kalba, toks atsakymas gali nustebinti – ką gi gali versti vertėjas, kuris negirdi arba girdi labai mažai? Dar labiau gali sugluminti paaiškinimas, kad verčiama nebūtinai iš vienos kalbos į kitą. Vertimas gali vykti ir kalbos viduje. Ir pastarojo reikia dažniau nei manytume.

Lygiaverčiai komandos nariai

R. Leonavičienė sako, kad klausos negalią turinčių vertėjų poreikį padiktavo pats gyvenimas. Jie labai natūraliai pritapo 5-iuose šalyje veikiančiuose gestų kalbos vertėjų centruose. Tiesa, iš pradžių klausos negalią turintys asmenys į vertėjų komandas buvo pasitelkti kiek kitokiems tikslams. Jie buvo gestų kalbos mokytojai, sudėtingais vertimo atvejais – konsultantai, konfliktinėse situacijose atliko arbitrų ir taikdarių funkcijas, nereikia slėpti, padirbėdavo ir psichologais, kai reikėdavo nuraminti susijaudinusius paslaugų gavėjus. Na, o oficialia kurčio vertėjo darbo pradžia Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centre pašnekovė įvardija 2006 m. Tuo metu dar labai stigo parengtų specialistų ir tie žmonės, kurie mokėjo gestų kalbą ir jau turėjo vertimo praktikos, centruose buvo ypač laukiami. „Manau, tikrai galima sakyti, kad gestų kalbos vertėjais gali dirbti ir girdintieji, ir kurtieji vienodai. Dirbdami drauge, jie gali užtikrinti kokybišką paslaugą“, – komandinio darbo privalumais jau spėjo įsitikinti vadovė.

Skaityti daugiau Lrytas.lt