Mes žiniasklaidoje

Alytiškė Rita Norkūnienė – viena iš nedaugelio žmonių, pasirinkusių dirbti su kurtumo negalią turinčiais žmonėmis. Ji – gestų kalbos vertėja, kurią miestiečiams yra tekę matyti vertėjaujant Alytaus miesto šventės ir kitų renginių metu. Kaip tikino pati Rita, tokį gyvenimo pasirinkimą lėmė noras padėti žmonėms ir tikriausiai kažkiek įtakos turėjo kurčia vaikystės kiemo draugė.

Džiaugiasi pasirinkimu

„Vaikystėje turėjau kiemo draugę, kuri yra su klausos negalia. Mes su ja bendravome tiesiog buitiniais gestais, rašydavome raštelius. Kai atėjo metas rinktis specialybę, žinojau, kad noriu pasirinkti tokią, kurios misija – padėti kitiems. Pirmasis mano pasirinkimas buvo socialinis darbas. Vartydama studijų žurnalą, pamačiau gestų kalbos vertimo specialybę, pradėjau gilintis į ją ir man pasirodė labai įdomi. Į savo pasirinkimus įtraukiau ir gestų kalbos studijas. Įstojau ir šiandien dėl tokio savo pasirinkimo labai džiaugiuosi“, – pasakojo alytiškė.

Ji neneigė, kad iš aplinkinių dėl jos studijų pasirinkimo sulaukusi įvairių reakcijų ir bene dažniausiai sulaukdavo prašymų pakartoti, ką ji studijuoja, tarsi negalėdami patikėti tuo, ką išgirdo.

Vil­niaus ko­le­gi­ja yra vie­nin­te­lė Lie­tu­vos aukš­to­ji mo­kyk­la, siū­lan­ti pro­gra­mą „Lie­tu­vių ges­tų kal­bos ver­ti­mas“. At­nau­jin­to­je pro­gra­mo­je dau­giau dė­me­sio skir­ta lie­tu­vių ges­tų kal­bai, nes per tre­jus me­tus ten­ka iš­mok­ti vi­siš­kai nau­ją kal­bą. „Tai nė­ra pa­pras­ta, bet pa­ty­rę kur­tie­ji dės­ty­to­jai, ku­riems ges­tų kal­ba gim­to­ji, grei­tai ran­da ben­drą kal­bą su stu­den­tais. Pra­mo­kę ges­tų kal­bos, stu­den­tai pra­de­da mo­ky­tis vers­ti iš lie­tu­vių kal­bos į ges­tų kal­bą ir at­virkš­čiai“, – pasakojo Rita.

Pasak jos, no­rint dirb­ti to­kį dar­bą, vi­sų pir­ma rei­kia bū­ti jam at­si­da­vu­siam, no­rė­ti jį dirb­ti: „Jei­gu dar­bo ne­my­lė­si, ta­da jis ne­bus mie­las. Tu­ri bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus, ta­čiau ra­mus ir neut­ra­lus. Ges­tų kal­bos ver­tė­jas tu­ri per­teik­ti in­for­ma­ci­ją ne­reikš­da­mas sa­vo nuo­mo­nės. Įvai­rio­se si­tu­a­ci­jo­se rei­kia to­le­ran­ci­jos, su­pra­ti­mo ir su­si­kal­bė­ji­mo. Mo­kė­ti iš­si­suk­ti iš si­tu­a­ci­jos, val­dy­ti ją – vie­ni svar­biau­sių da­ly­kų. Pa­rei­gin­gu­mas ir at­sa­kin­gu­mas šia­me dar­be bū­ti­nas. O už­vis svar­biau­sia – kon­fi­den­cia­lu­mas.“

Norėjo grįžti į Alytų

Vilniaus kolegijoje baigusi trijų metų gestų kalbos vertėjų studijas, jauna moteris nė nedvejodama grįžo gyventi į Alytų ir jai buvo nesvarbu, kad tuo metu neturėjo nė vieno darbo pasiūlymo pagal savo specialybę. „Aš visada žinojau, kad noriu grįžti į savo gimtinę, esu prisirišusi prie šeimos, draugų, aplinkos. Man patinka Alytus, nes atstumai maži, nėra tokių kamščių kaip didmiesčiuose, čia ramu ir gražu“– savo gimtinės privalumus vardijo jauna moteris.

Čia ji sukūrė šeimą. Darbo pasiūlymo pagal savo specialybę teko kiek palaukti, tačiau galiausiai jį gavo. Šiandien Rita dirba Alytuje esančioje valstybinėje įmonėje – Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritoriniame skyriuje. Jauna moteris augina pustrečių metukų dukrytę ir jau keletas mėnesių, kai grįžo į darbą po vaiko  priežiūros atostogų.

„Man labai patinka mano darbas, nenuobodus, nes kiekvieną dieną tenka bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis, būti skirtingose aplinkose bei situacijose – nuo gydymo iki teisinių įstaigų. Važiuojame į Varėną, Druskininkus, Lazdijus, tačiau turbūt dažniausiai gestų kalbos vertėjo paslaugas teikti tenka Druskininkuose“, – pasakojo pašnekovė.

Turi savitą kultūrą

Pasiteiravus, kaip galėtų apibūdinti kurtumo negalią turinčius žmones, Rita tikino, kad jų yra visokių, kaip ir visiškai sveikųjų tarpe, tačiau pabrėžė, kad jie turi savitą kultūrą. „Pavyzdžiui, mes galime pašaukti balsu, o norint pakviesti kurčią žmogų, reikia patapšnoti per petį arba treptelėti į grindis, jeigu esate patalpoje. Jie jaučia vibraciją. Girdinčiųjų visuomenėje mes galime kalbėti ir nusisukę, o jiems reikalingas akių kontaktas, veido mimikos. Pasak jos, kurtieji susiduria su daugybe tokių pačių problemų kaip ir girdintieji. Skirtumas tik tas, kad kurtieji visur eina kartu su gestų kalbos vertėjais. Jiems reikia jų paslaugų tiek einant pas gydytojus, tiek konsultuojantis teisiniais klausimais, tiek tvarkant įvairius dokumentus, tiek įvairiose kitokiose gyvenimiškose situacijose.

Beje, gestų kalbos vertėjų paslaugos kurtiesiems yra nemokamos. Nepaisant to, ne visi klausos negalią turintys žmonės kreipiasi, mat yra tokių, kurie geba visus reikalus susitvarkyti savarankiškai ar artimųjų pagalba.

Vertėja sveikintinu pavyzdžiu laiko Alytaus miesto valdžios pastangas bent jau miesto šventės metu pasitelkti gestų vertėjų paslaugas.

Tenka nuolat tobulėti

Alytiškė pabrėžė, kad gestų kalba skiriasi ne tik kiekvienoje šalyje, bet ir skirtinguose šalies regionuose. Ypač daug skirtumų stebima tarp jaunų ir pagyvenusių žmonių gestų kalbos.

„Gestų kalba linkusi keistis, tobulėti, todėl būtina nuolat atnaujinti savo žinias, kelti kvalifikaciją. Pastaruoju metu daugiau dėmesio aukštajame moksle skiriama tarptautinei gestų kalbai ir tai manau labai vertinga, nes leidžia susikalbėti bet kurioje šalyje“, – pasakojo vertėja ir pridūrė, kad gestų kalboje labai svarbios ir veido mimikos, o kai kurie kurtumo negalią turintys žmonės geba skaityti iš lūpų.

Beje, pasak jos, bent vieną gestų kalbos ženklą moka visi be išimties – tai atsisveikinimas pamojuojant.

Laura Baliukonienė

Šaltinis: dzukijosveidas.lt