Mes žiniasklaidoje

Ant Lietuvos kurčiųjų krepšinio komandos atsarginių žaidėjų suolelio dažnai galima išvysti vienu žmogumi daugiau nei turėtų būti. Tai ne antrasis medikas – kineziterapeutas, o vertėjas į gestų kalbą. Jo pagalbos prireikia, jei strategas yra girdintysis ir nemoka kurčiųjų kalbos.  

Mantas Radavičius per rungtynes ant suoliuko sėdi tiek retai, kiek ir Lietuvos rinktinių vyriausieji treneriai: vyrų – Gintaras Razutis ar moterų – Lina Dambrauskaitė. Jis yra tapęs jungiančiąja grandimi tarp strategų ir žaidėjų.

Vertėjui rungtynių metu, per minutės pertraukėles ar po varžybų, reikia būti įsijautusiam į krepšinio specialisto vaidmenį. Dažnai krepšininkams būna svarbi kiekviena akimirka, todėl M. Radavičius greičiau nė žaibo greičiu turi perduoti tai, ką sakė treneris.

Normalu, kad versdamas tekstą į gestų kalbą, jis vėluoja akimirką ir prie aikštelės lieka net ilgiau nei strategas.

M. Radavičius greitai tapo neatsiejama komandų dalimi, krepšininkų draugu, nes jis kone pirmasis „sugeria“ trenerių neigiamas emocijas, o ir perduodamas vairininkų žodžius, kartais turi būti net labiau emocionalus nei patys strategai.

Anot kauniečio M. Radavičiaus, kad vertėjauti kurčiųjų krepšinio varžybose reikia išmanyti patį krepšinį, įsilieti į kolektyvą, būti saviškiu ir, be abejo, reikia greitos reakcijos perduodant tai, ką sako treneris.

„Visų rungtynių metu, ar kai sekasi komandai, ar kai nesiseka, tenka būti įvykių sūkuryje – karštojoje zonoje, tarp žaidėjų ir aikštės. šiaip vertėjo darbas per varžybas tikrai nėra nuobodus“, – šypsojosi M. Radavičius, pasakodamas apie savo darbą.

Šaltinis: LRT.lt