Mes žiniasklaidoje

Gestų kalbos vertėjas - viena rečiausių profesijų Lietuvoje, jungianti kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulius. O šioje srityje problemų - kas ir kur vertėjus ruoš; kas užtikrins darbo vietas; mokės atitinkamas algas – daugybė.

Krūvis milžiniškas

„Profesionalių gestų kalbos vertėjų Lietuvoje yra tik per šimtą. Gestų kalba reikalinga ne tik kurtiesiems, bet ir girdintiesiems. Antraip klausos negalią turintys žmonės vis labiau izoliuojami savo bendruomenėje. O juk jie puikiai gali integruotis: bendrauti, dirbti, užsiimti visuomenine veikla. Pagalvokime vien, pavyzdžiui, apie mums įprastą veiksmą – vizitą pas gydytoją ar kokios sutarties sudarymą. Tampa aišku, koks svarbus gestų vertėjų vaidmuo“, – teigia Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Raminta Popovienė.
 
„Priimti dirbti parengtų gestų kalbos specialistų galimybės nėra, nes nėra skiriama papildomų etatų. Vertėjų skaičius priklauso nuo valstybės finansavimo, kiek ji gali skirti lėšų ir sukurti tokiems specialistams darbo vietų.
Įsidarbinti gali tik pavieniai specialistai. Jei, pavyzdžiui, vertėja išeina į dekretą, atsiranda vieta, tačiau baigus studijas manyti, kad turėsi darbo vietą, būtų naivu“, – sako Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė.
 
Šiuo metu kurčiųjų Lietuvoje yra apie 6 tūkst., o gestų kalbos vertėjų - tik 115. Taigi, katės ašaros.
Vertėjo paslaugų reikia ir poliklinikose, ir ligoninėse, ir teismuose, ir švietimo įstaigose, ir valstybinėse įstaigose. Krūvis - nepaprastai didelis. Turint omeny gestų kalbos vertėjų skaičių, specialistai neturi galimybės specializuotis, o juk vienas žmogus išmanyti visų sričių terminų tiesiog nepajėgus.

Skaityti daugiau lsveikata.lt