LGKVC žmonės

Birželio 12 - 20 dienomis, Italijoje Frontignano mieste, vos keli kilometrai nuo Dello, vyko pirmasis „NostraDel“ ir „Erasmus+“ projektas skatinantis didinti jaunimo integraciją visuomeninėje veikloje ir socialiniame gyvenime. Šiame projekte dalyvavo 34 dalyviai iš visos Europos: Maltos, Portugalijos, Čekijos, Bulgarijos, Italijos ir, žinoma, Lietuvos. Mūsų šalį atstovavo gestų kalbos vertėja Austė Žukaitė, dirbanti Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Šiaulių teritoriniame skyriuje.

Projekto tikslas – diskutuoti apie šiuolaikinio jaunimo integracijos į visuomeninį gyvenimą problemas, rasti bendrus sąlyčio taškus skirtingų valstybių patirtyse ir ieškoti visiems tinkamų sprendimų, kurie skatintų jaunimą aktyviau dalyvauti savo bendruomenės gyvenime.

Austė pasakoja, jog tiek dalyvavimas projekte, tiek galimybė susipažinti iš arčiau su Italijos kultūra, jos miestais, patiekalais, tradicijomis ir žmonėmis – buvo neįkainojama patirtis, kuri praturtino įvairiapusiškai ir pravers ateityje.

Kviečiame skaityti Austės įspūdžius apie projektą ir kelionę, kuriuos ji aprašė, ir pasižvalgyti po nuotraukų foto galeriją
(Autorė – Austė Žukaitė)

Jau pirmąją dieną, vos atvykus į Milaną, mus pasitiko tikra vasariška Itališka miesto kaitra, kurios Lietuvoje nejaučiame, net ir karščiausiomis vasaros dienomis. Tačiau tai nesutrukdė mums pamatyti įspūdingos Italijos madų sostinės.

Antrąją dieną, nuvykus į Dello, mus pasitiko „NostraDel“ komanda ir projekto organizatoriai, su kuriais vykome į Dello miesto šventę, ten susipažinome su kitais dalyviais, ragavome vietinių vaišių ir žaidėme žaidimus. Po įspūdžių pilnos dienos, pasiekę savo gyvenamąją vietą susėdome sode, kur grojant muzikai ir aidint juokui pradėjo pintis pirmosios draugystės. 

Pirmoji oficiali projekto diena prasidėjo gardžiais pusryčiais, kurių metu lavinome savo menkas italų kalbos žinias, kadangi visas mus aptarnaujantis personalas, kaip būdinga visiems mažiems kaimelių gyventojams, nekalbėjo angliškai. Pasisotinęs jaunimas puolė oficialiai pažindintis, žaisti žaidimus. Mano (ne)laimei, dar prieš pasiekiant Frontignano visi dalyviai ir organizatoriai jau pažinojo mane kaip „tą lietuvaitę, kurią apvogė Milane”. Ir nors pirmomis dienomis tai kėle stresą, savaitės bėgyje tai tapo puikiu įrodymu, kad niekas gyvenime nevyksta be priežasties. Po žaidimų ir taisyklių kūrimo pradėjome kibti į rimtus darbus – diskusija apie mūsų ir mus supančių žmonių europietiškas, valstybiškas, vietines ir asmenines tapatybes. Ši tema buvo labai sunki, todėl darbas maišytose grupėse pareikalavo ilgų diskusijų apie esamą sistemą, problemas ir mūsų pačių identiteto suvokimą ir jo svarbą kasdieniame gyvenime. Dieną užbaigėme gražiame Dello slėnyje prie upelio, su aktyviais žaidimais ir vakariene.

Antroji diena buvo skirta pažinti Dello miestą, kuriame ir yra įsikūrūsi projektą kuruojanti organizaciją „NostraDel“. Atradę visus Dello lobius ir pažinę šį žavų miestą vykome į viduramžių laikų bažnyčią užmiestyje, kur po ekskursijos sėdome kurti moderniojo meno eskizų. Šie piešiniai buvo skirti Dello miestui, siekant parodyti, kad Europoje yra vietos visiems. Po pristatymo, eskizus palikome vietinei menininkei Laurai Micieli, kuri savo ruožtu juos sujungė į vieną įspūdingą kūrinį ir patalpino jį ant vienos iš centrinių Dello miesto sienų. Piešinyje galite išvysti skatinimą būti atviram pasauliui ir lietuviškai užrašytą paraginimą „Būk unikalus!“. Piešinys skirtas ne tik vietiniams gyventojams, bet ir visiems būsimiems „Erasmus+“ projektų dalyviams parodant nuo ko viskas prasidėjo. Dieną baigėsi šalių prisistatymais, kur Lietuva, Malta ir Bulgarija pristatė savo tradicijas,  patiekalus, papasakojo apie gimtąsias šalis ir kodėl verta jose apsilankyti. 

Ketvirtąją dieną keliavome po vietines įmones, kurios tarpusavyje dirbadamos kuria ir vienija bendruomenę ir tik dar kartą įrodo, kad glaudi ir darbšti bendruomenė neturi būti milžiniška - užtenka vos kelių darbščių ir atsidavusių žmonių, kad ji kuo puikiausiai vystytųsi ir žydėtų. Apsilankėme daržovių apdirbimo fabrike, vietinio ūkininko karvių fermoje ir vyno darykloje, kur ne tik susipažinome su vyno gaminimo subtilybėmis, bet ir ragavome vynų, kurie yra parduodami tik vietinėje rinkoje. Pilni patirčių ir įspūdžių, grįžę į Frontignano aptarinėjome ir diskutavome apie sėkmingos bendruomenės modelį, kūrėme „svajonių“ NVO ir diskutavome kokie yra šiuolaikinio jaunimo poreikiai, ko reikėtų norint jį suaktyvinti ir kaip mes patys galėtume prisidėti prie savo vietinės bendruomenės gerinimo. 

Penktąją dieną aplankėme dar vieną Italijos miestą – Brescia. Pakerėti vietinės kultūros ir architektūros grožio, paragavę skaniausių picų pasaulyje ir pasivaišinę žymiaisiais itališkais ledais vykome į meriją, kur susipažinome ir pabendravome su Brescios vicemere Laura Castelletti. Ji papasakojo apie COVID-19 pasekmes Brescios regione ir ateities planus Bresciai kartu su Bergamo miestu 2023 metais tapus Italijos kultūros sostinėmis. 

Priešpaskutinę dieną diskusijas papildėme žaidimu, kuris leido suprasti, kokią svarbią dalį bendruomenėje sudaro pasitikėjimas. Žaidimo esmė – apgauti arba pasitikėti priešininkų komanda, rizikuojant prarasti taškus arba gauti taškų abiejoms komandoms. Ir nors prieš pradedant žaidimo tikslas buvo visiems aiškus, komandos neatsilaikė norui pirmauti, o ne bendradarbiauti, taip griaunant pasitikėjimą ir apgaudinėjant kitas komandas. Po žaidimo visi nejučiomis įsijungėme į itin aršią diskusiją, pilną vaikiškų nuoskaudų ir nusivylimo naujai surastais draugais, tačiau tai buvo puiki pradžia ilgainiui išsivysčiusi į begalę įdomių ir aktualių temų pokalbiams: apie bendruomenės vidinius poreikius, pasitikėjimo neišvengiamybę dirbant skirtingose organizacijose, motyvacijos išteklius, nepasitikėjimą vietiniais politikais ir būdus formuoti tikslingą darbą įtraukiant kuo daugiau žmonių.

Paskutinė projekto diena neleido sukti galvos apie išvykimą, nes vykome į susitikimą su vietiniais politikais, kur vertėjų pagalba grupėse dalinomės pačiomis orginaliausiomis idėjomis, kaip suodminti žmones ir įtraukti juos į visuomenės gyvenimą! Ši užduotis tikrai privertė pasukti galvas, tačiau buvo puiki terpė susipažinti su kitų šalių patirtimis, praktikoje naudotais būdais ir išmokti panaudoti juos savo bendruomenėse. Besigilindami į socialinius žmonių poreikius ir beplėsdami savo akiratį išmokome, kaip tikslingai ir visapusiškai prisidėti prie žmonių, kurie supa mus, gerovės.

Po paskutinio vakaro, gražiausių palinkėjimų, šokių ir daugybės gražių laiškų, atsisveikinome. Ryte dalis dalyvių pajudėjo į namus, o mes, išnaudodami visas mums suteiktas galimybes, pasileidome toliau tyrinėti Italijos. Po begalės nueitų kilometrų, aplankytų vietų, ištyrinėtų senamiesčių Romoje ir Veronoje patraukėme į dabar jau kiek per vėsią Lietuvą. 

Ne tik kelionės įspūdžiai, išmoktos pamokos, pamatytos vietos ir patirtys išliks atmintyje. Buvimas su būriu skirtingų, bet motyvuotų ir įkvepiančių žmonių tik dar kartą įrodė, kad atsidavimas ir truputėlis darbo gali pakeisti pasaulį. Tačiau prieš tai vertėtų pradėti nuo savo bendruomenės. Nekantrauju naujai įgytas žinias panaudoti ir kasdieniniame gyvenime padedant bendruomenei su kuria susiduriu kasdien. 

Jaunimo mainai „MYCYA“ Italijoje finansuojami „Erasmus+“ lėšomis. 

Austė Žukaitė. 2022 m.