Naujiena

Karantinas – darbymetis gestų kalbos vertėjams: naujajam koronavirusui teko kurti naują gestą

2020 04 17

Nors paskelbtas karantinas kai kam tapo ilgai laukta proga atsipūsti, kitiems šis įtemptas metas – pats darbų įkarštis. Neskaičiuodami laiko pluša gestų kalbos vertėjai, šiuo metu kaip niekad dažnai šmėžuojantys televizijos ekranuose. Susiklosčiusi situacija padiktavo ir naujas gestų vertėjų darbo taisykles – pavyzdžiui, naujajam koronavirusui teko sukurti naują gestą.

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Danguolė Dragūnienė portalui LRT.lt sako, jog pastaruoju metu išaugo gestų kalbos vertėjų paslaugų poreikis, pasikeitė ir vertėjų darbo sąlygos.

„Įprasti mūsų darbai nesustojo. Kaip ir anksčiau, nesustodami dirbame dviem pamainomis. Kadangi per dieną sulaukiame apie 50 skambučių, dalis mūsų skyriaus vertėjų ir toliau dirba su klientais, tačiau jų darbas persikėlė į namus.

Vertėjai nebeina į poliklinikas, pas notarus, nes viskas sustojo. Darbuotojai yra aprūpinti reikiamu inventoriumi, laisvų rankų įranga ir su klientais dirba iš namų per „Skype“ programą“, – pasakoja D. Dragūnienė.

Kita 10-ies žmonių lietuvių gestų kalbos vertėjų komanda suburta su koronavirusu susijusiems darbams – vyksta dirbti į Vyriausybės, prezidentūros, Sveikatos apsaugos ministerijos konferencijas, televiziją.

„Darbas konferencijose reikalauja ypač didelio vertėjų pasiruošimo. Kadangi dalis terminų nauji, sudėtingi, jiems nėra gestų kalbos atitikmenų. Nuotoliniu būdu mums talkina kurčioji mergina, vertėja ekspertė, ji teikia konsultacijas, vertėjams surašo, kokius gestus kokiems terminams taikyti.

Šiuo metu vis atsiranda naujų gestų, žodynas plečiasi. Pavyzdžiui, koronavirusas jau turi savo gestą, kurį naudoja visas pasaulis“, – pasakoja Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja.

Galvoti apie pavojų nėra kada

D. Dragūnienė sako, jog gestų kalbos vertėjai jiems patikėtų darbų imasi nė nedvejoję – supranta, kad toks jų darbas, kad privalo suteikti informaciją.

„Žinoma, rizika išlieka. Juk pradžioje spaudos konferencijose dar dalyvaudavo krūvos žurnalistų. Dabar situacija dėkinga, kadangi konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, kontaktas tarp žmonių mažesnis, tačiau, bet kuriuo atveju, mūsų vertėjai rizikuoja“, – sako D. Dragūnienė.

Ji džiaugiasi, kad gestų kalbos vertėjai yra aprūpinti apsauginėmis priemonėmis, prie to smarkiai prisidėjo Vyriausybė ir prezidentūra.

„Kaip bebūtų, esu atsakinga už savo skyriaus darbuotojus. Džiaugiuosi, kad jiems parūpintos apsaugos priemonės – dezinfekciniai skysčiai, vienkartinės pirštinės, medicininės kaukės. Prie to labai prisidėjo ir Vyriausybė su prezidentūra.

Vieną dieną prezidento kalbą vertėjai vertė veidus prisidengę respiratoriais, o gestų kalboje veidas yra neatsiejama gestų kalbos gramatikos dalis. Tai pamačiusi, į situaciją operatyviai sureagavo prezidentūra. Teko bendrauti su prezidento patarėju Antanu Bubneliu, permatomi skydeliai buvo labai greitai užsakyti ir perduoti mums.

Smagu, kad valstybės institucijos rūpinasi vertėjais, į viską žiūri atsakingai. Nors situacija sudėtinga, vyksta malonus ir sklandus darbas“, – kalba D. Dragūnienė.

Visgi reikia ruoštis ir blogiausiems scenarijams – juk vertėjai tarpusavyje kontaktuoja, tad jeigu nutiktų taip, jog vienas susirgtų koronavirusu, saviizoliuotis tektų visiems, sako D. Dragūnienė.

„Tiesiog reikia būti pasiruošus ir turėti atsarginį planą, juk niekada negali žinoti. Apie šią situaciją informavau Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorę, ji, kiek žinau, bendradarbiauja su televizija, kurčiųjų bendruomene, tačiau konkretaus atsarginio plano šią minutę dar neturime“, – apie iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria gestų kalbos vertėjų bendruomenė, pasakoja D. Dragūnienė.

Kurčiuosius pažino išvydęs serialą

Vis dažniau televizijos ekranuose pasirodo ir Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus gestų kalbos vertėjas Artūras Kartanovičius, verčiantis ne tik valstybės institucijų konferencijas, bet ir vaikams bei paaugliams skirtą LRT TELEVIZIJOS laidą „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“.

„Šių laidų vertimas kitoks, orientuotas į vaikus. Kad vaikams pavyktų perteikti pašnekovo toną, prireikia daugiau šypsenų, emocijų. Tai tikrai įdomi patirtis“, – portalui LRT.lt sako A. Kartanovičius.

Vilniaus kolegijoje baigęs gestų kalbos vertimo studijas, vaikinas sako nė pats negalvojęs, jog dirbs pagal specialybę. Jis manė, kad baigęs studijas sieks svajonės tapti mokytoju, renginių vedėju arba televizijos veidu.

„Apie gestų kalbą sužinojau iš pusseserės, kuri tuo metu studijavo gestų kalbos vertimą, o su kurčiųjų bendruomene ir visomis subtilybėmis susipažinau pažiūrėjęs serialą „Sukeisti gyvenimai“. Nors neketinau dirbti pagal specialybę, gyvenimas susidėliojo taip, kad tapau gestų kalbos vertėju.

Prieš baigdamas studijas gavau pasiūlymą įsidarbinti ir prisijungti prie gestų kalbos vertėjų komandos. Sutikau ir planavau padirbėti bent metus, tačiau dirbu jau beveik ketverius“, – pasakoja A. Kartanovičius.

Per ketverius darbo metus A. Kartanovičius spėjo sukaupti nemenką darbų kraitį: jam teko versti poliklinikoje, tardymo izoliatoriuje, Seime, televizijoje, bažnyčioje, psichiatrinėje ligoninėje, baigiamųjų darbų gynimuose, krikštynose, net laidotuvėse.

„Visi vertimai turi kažką savito, neįprasto. Vis dėlto vykdamas į asmenines šventes su šeimomis stengiuosi nesibičiuliauti ir atskirti asmeninį gyvenimą nuo darbinių santykių“, – sako A. Kartanovičius.

Naujų iššūkių gestų kalbos vertėjams pažėrė ir dėl koronaviruso susiklosčiusi situacija. „Šiuo metu darbo tikrai netrūksta. Žinoma, jo buvo ir įprastu metu, tiesiog šiandien esame vis labiau viešai matomi ir aptariami.

Darbas ekstremaliomis sąlygomis nuo darbo įprastą dieną skiriasi tuo, jog šiomis dienomis versti vykstame tiesiai iš namų. Savaitgalį esame budėjimo režime, sulaukę skambučio iš karto vykstame į nurodytą vietą“, – apie gestų vertėjo darbo užkulisius pasakoja A. Kartanovičius.

Gestas-vardas prigijo dėl auskaro

Kaip kalbėjo LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjusi gestų kalbos vertėja Anželika Teresė, nieko apie gestų kalbą nežinančiam žmogui išraiškingos gestų kalbos vertėjo veido mimikos gali atrodyti keistai, net gali kilti klausimas, ar tokia ekspresija išties būtina.

„Tai yra neatsiejama gestų kalbos gramatikos dalis. Jei veide nebūtų judesio, kurčiasis asmuo mus sunkiai suprastų“, – sakė gestų kalbos vertėja.

A. Kartanovičius pasakoja, jog ekspresyvumo teko mokytis ir studijų metais. „Emocijos, lūpų judesiai, mimikos yra gestų kalbos gramatikos dalis, todėl šiuo metu mūsų apsauginės kaukės ir yra permatomos, – tam, kad informacija asmenį pasiektų netrukdomai.

Studijų metais teko mokytis visko: lietuvių gestų kalbos, suvaidinti tam tikrą situaciją, išsisukti iš padėties, plastiškumo, aiškumo, tikslumo ir pan.“, – pasakoja gestų kalbos vertėjas, darbe praverčiančios sceninės patirties spėjęs sukaupti dar mokykloje, kai tekdavo vesti renginius, groti gitara, dainuoti.

1995 m. oficialiai pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba, gestų kalba dar unikali ir tuo, jog gestais kalbančiųjų bendruomenėje įprasta kiekvienam priskirti gestą-vardą, kurį nulemia žmogaus išskirtiniai bruožai, charakterio savybės, pomėgiai. A. Kartanovičiaus gestą-vardą pasufleravo kukli stiliaus detalė – auskaras.

„Dažniausiai žmonės mane įsimena būtent dėl auskaro, todėl nekeista, kad man buvo skirtas toks vardas“, – šypteli gestų kalbos vertėjas.

Svajoja apie darbą televizijoje

A. Kartanovičius sako, jog kurčiųjų bendruomenė beveik niekuo nesiskiria nuo girdinčiųjų, – tik tuo, jog kalba ne žodžiais, o gestais. „Jie yra visaverčiai Lietuvos piliečiai, tiesiog bendraujantys ne žodžių, o gestų kalba. Kaip ir mūsų aplinkoje yra įvairių žmonių, taip ir kurčiųjų bendruomenėje gyvenimas vyksta lygiai taip pat – jis verda ir neketina sustoti“, – sako gestų kalbos vertėjas.

Kone kasdien kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulius sujungiantis A. Kartanovičius prieš kurį laiką susidomėjo ir regos negalią turinčių žmonių gyvenimu. Jis laisvalaikiu savanoriavo Lietuvos aklųjų bibliotekoje, ten garsino knygas. Tiesa, šiuo metu vaikinas savanorystę pristabdė ir sako, jog vis dar ieško savęs.

„Šiuo metu naujoji mano aistra – sportas, ruošiuosi kada nors nubėgti maratoną“, – ateities planus atskleidžia A. Kartanovičius. Gestų kalbos vertėjas pasvajoja ir apie darbą televizijoje. „Jei tik būtų suteikta tokia proga (dirbti televizijoje – LRT.lt), manau, rimtai ją apsvarstyčiau. Darbas televizijoje man patinka, patinka ir aplinka, kurioje tenka būti“, – sako jis.

Viktorija Lideikytė

Šaltinis: LRT.lt

 






Paskutinį kartą redaguota: 2020 04 17