Naujiena

Gestų vertėjas papasakojo apie konferencijų su politikais užkulisius, kaukes ir kurčiųjų reakcijas

2020 04 09

„Kai atsirado daugybė matomų konferencijų, visiems atrodo, kad tik tai ir dirbame“, – šypsosi gestų kalbos vertėjas Artūras Kartanovičius (26 m.). Dabar jo veidas daugeliui atpažįstamas iš žinių laidų – vilnietis yra vienas tų, kuris svarbiausias naujienas gestų kalba kurtiesiems pateikia versdamas prezidento, premjero ir sveikatos apsaugos ministro kalbas.

Gestų kalbos vertėjas niekuomet nebūna pagrindinis veidas girdintiesiems, tačiau jis svarbiausias žmogus tiems, kuriems likimas lėmė gyventi tyloje.

Artūras „Stiliui“ sutinka šiek tiek praverti duris į kitokį, girdintiesiems dažnai nepažįstamą pasaulį.

„Prisipažinsiu, pačioje pradžioje maniau, kad šio darbo negalėsiu dirbti, kad ši profesija man netinkama. Tačiau čia labai svarbi motyvacija ir tikslas“, – įsitikinęs A.Kartanovičius.

– Esate tarpininkas tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų. Būkime atviri – tai nėra pati populiariausia specialybė, ypač tarp jaunų žmonių. Kaip supratote, kad norite tapti gestų vertėju?

– Neturėjau tikslo tapti gestų kalbos vertėju. Visada norėjau dirbti mokytoju, renginių organizatoriumi arba eiti kokias nors pareigas televizijoje. Apie gestų kalbą sužinojau iš pusseserės, kuri tuo metu ją studijavo. Taip susiklostė, kad įstojau į Vilniaus kolegijoje rengiamas lietuvių gestų kalbos vertimo studijas. Po trejų metų studijų iškart gavau pasiūlymą prisijungti prie gestų kalbos vertėjų komandos. Taip, ši specialybė kol kas nėra populiari. Bet kas kitas, jei ne mes patys padarysime ją populiarią?

– Tikiu, kad ne kartą teko kurčiajam pranešti ir nelabai malonią žinią. Su kokiais sunkumais šiame darbe susiduriate?

– Gestų kalbos vertėjai atlieka vertimus visur, kur tik keliauja klientai: tai gydymo įstaigos, aukštosios mokyklos, bažnyčios, policijos komisariatai, teismai ir t.t. Taip, būna situacijų, kai tenka pranešti blogą žinią, bet privalome patys atskirti, kas yra asmeninis gyvenimas, o kas – darbo santykiai. Turime susigyventi ir suprasti, kad teikiame tik vertimo paslaugą. Nesvarbu, kokia situacija, privalome likti neutralūs. Žinoma, nepamiršti ir apie žmogiškumą.

– Dažnas giriasi išmokęs ispanų, italų ar prancūzų kalbų. Kaip pats apibūdintumėte gestų kalbos vietą tarp kitų?

– Gestų kalba pirmiausia yra KALBA. Ji lygiavertė visoms kitoms kalboms. Daugelis mano, kad gestų kalba visame pasaulyje vienoda, bet tikrai ne. Aš moku tik lietuvių gestų kalbą. Tie, kuriems kyla klausimas, kodėl nevienoda, paklauskite savęs, kodėl visame pasaulyje nekalbame tik lietuviškai?

– Esu girdėjusi, kad kurčiųjų pasaulyje egzistuoja gestų vardai. Galbūt tai paaiškintumėte plačiau?

– Gestų vardas žmogui gali būti priskirtas pagal kokį nors jo išskirtinį bruožą, charakterio savybę, pomėgį ir panašiai. Apie kurčiųjų kultūrą geriausiai papasakotų kurčias žmogus, kurio gimtoji kalba yra gestų. Noriu tik pridurti, kad kurčiųjų bendruomenėje vieni į kitus kreipiasi naudodami vardą gestą.

– Žiūrint iš šalies atrodo, kad vertėjams būtina gera atmintis. Ar būna situacijų, kai pamirštate, ką sakė, o jums ir toliau reikia versti?

– Manau, visų kalbų vertėjams gera atmintis yra didelis privalumas. Lavinu atmintį kasdien versdamas pašnekovų kalbas. Papildomų priemonių nesiimu. Verčiu sinchroniškai, todėl teksto nepamirštu.

– Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvoje rengiamas svarbias konferencijas? Ar yra dalykų, ką būtų galima pagerinti? Kartais susidaro įspūdis, kad vertėjai pamirštami...

– Šiuo metu aš džiaugiuosi, jog rūpinamasi ir rodomas dėmesys kurčiųjų bendruomenei, kad ją pasiektų visa svarbi informacija. Juk šie žmonės – lygiaverčiai Lietuvos piliečiai, tai labai svarbu. Su kurčiaisiais šiuo metu nebendrauju, bet iš socialinių tinklų matau, kad jie patenkinti, jog spaudos konferencijas gali stebėti su vertimu į gestų kalbą. Kurčiųjų bendruomenė įvertina mūsų darbą ir reiškia padėkas.

– Ar šiuo metu jums darbo padaugėjo, o gal kaip tik visuomet jo buvo labai daug, bet televizijos žiūrovai to tiesiog nematė?

– Darbo visada daug. Tiesiog dabar, kai daug spaudos konferencijų, visiems atrodo, kad tik tai ir dirbame. Mes ir toliau teikiame vertimo paslaugas klientams nuotoliniu vaizdo skambučiu. Įprastus užsakymus, kai vykstame į nurodytą vietą susitikti su žmogumi, pakeitė spaudos konferencijos, transliuojamos per televiziją.

– Šiuo metu esate visiems matomai nematomas herojus, kuris verčia tokių asmenų kaip Aurelijaus Verygos, Sauliaus Skvernelio, prezidento Gitano Nausėdos ir kitų svarbių žmonių kalbas. Kokia yra ta pusė, kurios nemato įprastas žiūrovas?

– Kasdienybė įprasta, vykstu į nurodytą vietą ir laukiu, kada prasidės konferencija, nieko neįprasto nevyksta. Tiesiog šiuo metu su kolegomis tapome labiau viešai matomi ir aptariami. Neturiu tikslo tapti žinomas. Gal kas nors ir atpažintų, bet visur esu su apsaugine kauke, todėl jokių šansų, o ir žmonių mieste labai mažai. (Šypsosi.)

– Šioje Lietuvai ir visam pasauliui įtemptoje situacijoje viešai kalbantys narstomi po kaulelį. Pačioje pradžioje net jūs, gestų kalbos vertėjai, buvote be apsauginių kaukių.

– Žmonėms matyti gestų kalbos vertėjus yra kažkas naujo. Skaitydami komentarus randame ir pašiepiančių. Man asmeniškai jie kelia juoką.

Kalbant apie kaukes, ieškojome tinkamiausio varianto ir jau suradome.

Permatomos apsauginės veido kaukės yra geriausias sprendimas, kad verčiamas tekstas adresatą pasiektų be trukdžių. Verčiant labai svarbu, kad mimika, lūpų judesiai būtų gerai matomi. Dėl šios priežasties vertėjai būna su permatoma kauke.

– Jūsų darbas – vienas tų, kai negalite dirbti iš namų. Nejaučiate baimės ar panikos?

– Situacija Lietuvoje išlieka rimta, kiekvieną dieną juntamas nerimas. Norėtųsi daugiau žmonių atsakingumo. Vykdamas į vertimus matau būrius vaikų kiemuose, kai kurie vis dar nesuvokia, kokia rimta padėtis šiuo metu visame pasaulyje. Baimė užsikrėsti visada yra, ypač kai supa daug žmonių uždarose erdvėse.

Indrė Zigmantė. Žurnalas „Stilius“

Šaltinis: Lrytas.lt.Stilius






Paskutinį kartą redaguota: 2020 04 09